LCVA   f. R-631, ap. 1, b. 75, l. 106,107



            1942 m. gruodžio m. 22 dienos įvykio
                trumpas protokuliarinis

               A  P  R  A  Š  Y  M  A  S
               =========================

        Vilniaus Radiofono naktinis budėtojas, Mečys BARANAUSKAS apie 
00,30 val. iš "Bristol" viešbučio buvo įsakytas pakviesti Radiofono 
SS Sargybos V-ką Gerson į "Bristol" viešbutį prie telefono. Iškvietęs 
Gersoną per sargybinį iš jo buto, jį nulydėjo apačion, atrakino įeinama
sias duris, išleido ir ėmė laukti pargrįžtant. Laukti teko ilgai, tad 
sušalęs ir nežinąs, ar laukti dar, ar, užrakinus duris, eiti į savo 
vietą, budėtojas Baranauskas nusprendė paėjėti "Bristolin", pasiteirau-
ti, kur taip ilgai užtrukęs Sargybos Viršininkas Gerson. ("Bristol" 
viešbutis ir Radiofonas yra tuose pačiuose namuose, įeinamasias duris 
skiria tik vartų tarpas). Tarpuvartėje budėtojas Baranauskas aptiko 
sargybos V-ką Gerson atliekant gamtos reikalą. Kaip sugebėdamas vokiš-
kai kreipėsi į jį, aiškindamas, kad ilgai laukęs, nusprendė pažiūrėti, 
kas įvyko ir paklausti, ar Gerson greit eis namo. Atrodo, visa šio 
įvykio užuomazga glūdi kalbamame nesusipratime. Sargybos V-kas Gerson 
(gerokai įkaušęs), matyti, įsižeidė už posakį "nach Hause", kurio budė-
tojas Baranauskas nesugebėjo tinkamai formuluoti ir paaiškinti, kad jis 
tik teiraujasi, ar Gerson greit eis namo. Gersono, matyti, buvo supras-
ta, kaip raginimas eiti namo. Įėjęs į Radiofono prieangį, Gerson atėmė 
iš budėtojo Baranausko raktą, pats užrakino duris ir kreipėsi su kažko-
kiu klausimu, kurio tas nesuprato. Paklausęs Baranauską: "versteist 
du"? ir gavęs atsakymą: "verstehe nicht", jis skėlė budėtojui du antau-
siu ir nusivedė jį sargybos butan, kur ėmė ir toliau klausinėti, ar 
tasai supranta, ir, gaudamas neigiamą atsakymą, mušti per veidą.
Prie šio klausinėjimo ir mušimo taip pat prisidėjo sargybos V-ko pava-
duotojas ir vienas iš sargybinių (pavardės nežinomos). Negalėdami su 
Baranausku susikalbėti vokiškai ir už atsakymą "nesuprantu" vis jį 
mušdami, klausė jį, ar suprantąs lenkiškai. Baranauskas atsakė šiek 
tiek mokąs. Tada vienas iš sargybinių ėmė jam kažką sakyti lenkiškai, 
ko Baranauskas nesuprato, nes silpnai bendrai mokėdamas lenkiškai, nega-
lėjo suvokti darkytos ar tarmiškos sargybinio lenkų kalbos. Baranauskui 
pasisakius nesuprantąs, mušimas sustiprėjo, pagaliau virto beprasmišku 
kankinimu. Budėtojas Baranauskas buvo pastatytas veidu į sieną su 
išskėstomis rankomis, vis klausinėjamas ir, jam atsakant, kad nesupran-
ta, (iš baimės bei skausmo jis pamiršo ir tuos kelius vokiškus ar 
lenkiškus žodžius, kuriuos mokėjęs) buvo mušamas į pakaušį taip, 
kad su kakta mušėsi į sieną. Vieną kartą Baranauskas, pajutęs užsimo-
jimą, pakrypo į šalį, taip kad mušančio ranka nepataikė jam į pakaušį, 
bet susidavė į sieną. Už tai ant jo pasipylė kruša smūgių, jam buvo 
užrištos akys ir užpakalyje buvo traškinama šautuvų užraktais, gąsdi-
nant, kad būsiąs nušautas. Tie kankinimai truko ligi 5 v. Nuo 5 val. 
iki 11 val. Baranauskas buvo laikomas sargybos bute ir po 11 val. vie-
no sargybinio atvestas pas Radiofono administratorių Ellerbrok. Per 
visą naktį, vykstant Baranausko kankinimams, sargybos bute buvo ir 
drauge su sargybos žmonėmis girtuokliavo ir du vokiečių tautybės Radio-
fono tarnautojai: technikas Lustig ir diskotekos vedėjas Henning. Juodu 
aktyviai prie kankinimų neprisidėjo, bet ir neužstojo savo bendradar-
bio, visiškai nereagavo į kankintojų veiksmus, jų nedraudė, tuo pačiu 
pritardami jų veiksmams.  



ATGAL Į PAGRINDINĮ TURINĮ