LCVA f. R-631, ap. 1, b. 75, l. 106,107
1942 m. gruodžio m. 22 dienos įvykio
trumpas protokuliarinis
A P R A Š Y M A S
=========================
Vilniaus Radiofono naktinis budėtojas, Mečys BARANAUSKAS apie
00,30 val. iš "Bristol" viešbučio buvo įsakytas pakviesti Radiofono
SS Sargybos V-ką Gerson į "Bristol" viešbutį prie telefono. Iškvietęs
Gersoną per sargybinį iš jo buto, jį nulydėjo apačion, atrakino įeinama
sias duris, išleido ir ėmė laukti pargrįžtant. Laukti teko ilgai, tad
sušalęs ir nežinąs, ar laukti dar, ar, užrakinus duris, eiti į savo
vietą, budėtojas Baranauskas nusprendė paėjėti "Bristolin", pasiteirau-
ti, kur taip ilgai užtrukęs Sargybos Viršininkas Gerson. ("Bristol"
viešbutis ir Radiofonas yra tuose pačiuose namuose, įeinamasias duris
skiria tik vartų tarpas). Tarpuvartėje budėtojas Baranauskas aptiko
sargybos V-ką Gerson atliekant gamtos reikalą. Kaip sugebėdamas vokiš-
kai kreipėsi į jį, aiškindamas, kad ilgai laukęs, nusprendė pažiūrėti,
kas įvyko ir paklausti, ar Gerson greit eis namo. Atrodo, visa šio
įvykio užuomazga glūdi kalbamame nesusipratime. Sargybos V-kas Gerson
(gerokai įkaušęs), matyti, įsižeidė už posakį "nach Hause", kurio budė-
tojas Baranauskas nesugebėjo tinkamai formuluoti ir paaiškinti, kad jis
tik teiraujasi, ar Gerson greit eis namo. Gersono, matyti, buvo supras-
ta, kaip raginimas eiti namo. Įėjęs į Radiofono prieangį, Gerson atėmė
iš budėtojo Baranausko raktą, pats užrakino duris ir kreipėsi su kažko-
kiu klausimu, kurio tas nesuprato. Paklausęs Baranauską: "versteist
du"? ir gavęs atsakymą: "verstehe nicht", jis skėlė budėtojui du antau-
siu ir nusivedė jį sargybos butan, kur ėmė ir toliau klausinėti, ar
tasai supranta, ir, gaudamas neigiamą atsakymą, mušti per veidą.
Prie šio klausinėjimo ir mušimo taip pat prisidėjo sargybos V-ko pava-
duotojas ir vienas iš sargybinių (pavardės nežinomos). Negalėdami su
Baranausku susikalbėti vokiškai ir už atsakymą "nesuprantu" vis jį
mušdami, klausė jį, ar suprantąs lenkiškai. Baranauskas atsakė šiek
tiek mokąs. Tada vienas iš sargybinių ėmė jam kažką sakyti lenkiškai,
ko Baranauskas nesuprato, nes silpnai bendrai mokėdamas lenkiškai, nega-
lėjo suvokti darkytos ar tarmiškos sargybinio lenkų kalbos. Baranauskui
pasisakius nesuprantąs, mušimas sustiprėjo, pagaliau virto beprasmišku
kankinimu. Budėtojas Baranauskas buvo pastatytas veidu į sieną su
išskėstomis rankomis, vis klausinėjamas ir, jam atsakant, kad nesupran-
ta, (iš baimės bei skausmo jis pamiršo ir tuos kelius vokiškus ar
lenkiškus žodžius, kuriuos mokėjęs) buvo mušamas į pakaušį taip,
kad su kakta mušėsi į sieną. Vieną kartą Baranauskas, pajutęs užsimo-
jimą, pakrypo į šalį, taip kad mušančio ranka nepataikė jam į pakaušį,
bet susidavė į sieną. Už tai ant jo pasipylė kruša smūgių, jam buvo
užrištos akys ir užpakalyje buvo traškinama šautuvų užraktais, gąsdi-
nant, kad būsiąs nušautas. Tie kankinimai truko ligi 5 v. Nuo 5 val.
iki 11 val. Baranauskas buvo laikomas sargybos bute ir po 11 val. vie-
no sargybinio atvestas pas Radiofono administratorių Ellerbrok. Per
visą naktį, vykstant Baranausko kankinimams, sargybos bute buvo ir
drauge su sargybos žmonėmis girtuokliavo ir du vokiečių tautybės Radio-
fono tarnautojai: technikas Lustig ir diskotekos vedėjas Henning. Juodu
aktyviai prie kankinimų neprisidėjo, bet ir neužstojo savo bendradar-
bio, visiškai nereagavo į kankintojų veiksmus, jų nedraudė, tuo pačiu
pritardami jų veiksmams.