Stasys Brašiškis gimė 1896.02.07 Verškuliuose (prie Joniškio).
Mokėsi Rėzeknės pradžios mokykloje, 1907-1915 m. – Šiaulių gimnazijoje.
1922 m. Leipcige baigė psichologinį pedagogikos
institutą, grįžo į Lietuvą ir buvo komandiruotas į Šiaulių
mokytojų seminariją. Ten jis dėstė be kita ko ir rankų darbus,
kurių metu mokė studentus gamintis detektorinius radijo aparatus.
1924 m. St. Brašiškis savo uošvei priklausančiame name – Valavičiaus g. 2, kurio kiemas ribojosi su Šv. Petro ir Povilo bažnyčios šventoriumi (namas iki šių dienų neišliko) – įkūrė pirmąją Lietuvoje radijo laboratoriją. 1934 m. laboratorija persikėlė į Kauną, kur iš pradžių glaudėsi Radiofono patalpose Daukanto gatvėje. Vėliau St. Brašiškis išsinuomavo patalpas Nepriklausomybės aikstėje 12 (namas neišliko, toje vietoje dabar yra Žilinsko galerija), kur veikė iki 1940 m. okupacijos.
Šiauliuose St. Brašiškis importuodavo iš Vokietijos vėjo jėgaines ir statydavo jas pasiturintiems ūkininkams. Jis sukonstravo ir gamino pirmąjį Lietuvoje detektorinį radijo imtuvą - „Banga”. Vėliau sukonstravo ir gamino 4 lempų imtuvus „Baltic”. Kadangi kaimuose nebuvo elektros, jo laboratorija t.p. gamino 90V anodinius akumuliatorius kaimo radijo klausytojams. 1930 m. pagamino pirmąjį Lietuvoje televizorių (su mechanine skleistine). T.p. pagamino pirmąjį Lietuvoje garso įrašymo aparatą - įrašinėjo į diskus.
St. Brašiškis apie 1940 m.
Kai vokiečių Königswusterhauseno radijo stotis pradėjo transliuoti bandomąsias televizijos laidas, St. Brašiškis per kolegas Vokietijoje įsigijo specialų neono vamzdelį ir 1930 m. sukonstravo pirmąjį Lietuvoje televizorių. Tai buvo mechaninės vaizdo skleistinės aparatas su besisukančiu 30 eilučių Nipkovo disku. Kiekvieną šeštadienio rytą į laboratoriją susirinkdavo susidomėjusių šiauliečių būrelis, kad pamatytų nuo 9 iki 10 val. „per radio perduodamų paveikslų”.
Kaune St. Brašiškis imtuvų nebegamino, tik remontavo (buvo sudaręs garantinio remonto sutartis su firmomis „Telefunken” ir „Zenith”).
1940 m. po SSRS okupacijos St. Brašiškis paskirtas Utenos apskrities viršininku, liepos mėn. – Liaudies komisarų tarybos pirmininko pavaduotoju. 1941-1944 m. – socialinio aprūpinimo liaudies komisaras, LSSR LKT įgaliotinis evakuotųjų reikalams Kazachstane. 1946-1948 m. – Kinematografijos ministras, 1950-1963 m. – Vilniaus politechnikumo direktorius ir Mokslų Akademijos bibliotekos direktorius. Mirė 1989 m., palaidotas Vilniaus Rasų kapinėse.
Kadangi duomenų apie šią firmą yra labai mažai, prašyčiau atsiliepti žmones, žinančius nors ir nereikšmingiausių smulkmenų apie St. Brašiškio radijo laboratoriją ir apie RTV istoriją Šiauliuose apskritai.
Brašiškio radijo laboratorijos imtuvai (kolkas tik trys)
