Welt-Rundfunk, Heft 1, 1942

          Nuo 1941 m. pabaigos radijo abonentai, klausydami Didžiosios Vokietijos radijo Žinių tarnybos pranešimų, girdi, kad be Protektorato, Generalinės Gubernijos bei Suomijos Radijo stočių dirba ir Ostlando radijo stočių grupė. Tuo pat metu Vokietijos spaudoje pasirodė Fiurerio potvarkis, kuriuo buvo įkurta Reicho užimtų rytinių sričių reikalų ministerija (ministras - Alfredas Rozenbergas) bei Ostlando reichskomisariatas (reichskomisaras - Šlezvigo-Holšteino gauleiteris Heinrichas Liozė).

          Ostlando radijo stočių grupės aptarnaujamos teritorijos ribos sutampa su Ostlando reichskomisariato ribomis. Aprėpdama maždaug 485 000 kvadratinių kilometrų plotą, ji yra kiek didesnė už Vokietijos teritoriją iki 1933 metų (471 000 kv. km.), taigi, tai iki šiol didžiausia radijo stočių grupės aprėpties teritorija. Jai priklauso:

          Generaliniais komisarais paskirti: Lietuvai - dr. fon Rentelnas, Latvijai - valstybės patarėjas dr. Drechsleris, Estijai - S.A. grupenfiureris Litcmanas, o Baltajai Rutenijai - gauleiteris Vilhelmas Kubė. Generaliniai komisariatai dar padalinti į apskričių komisariatus (Lietuvoje ir Latvijoje - po 6).

          Radijo organizacija tiksliai atitinka šį politinį-administracinį padalinimą. Jai priklauso šios stotys:

          Kauno, Minsko, Rygos ir Talino - kaip generalinių komisariatų sostinių - stotys yra prilyginamos regioninėms stotims (Landessender); Rygos stotis, esanti reichskomisariato sostinėje, veikia taip pat kaip pagrindinė visos Ostlando radijo stočių grupės stotis (Hauptsender). Likusios iš išvardintų stočių (išskyrus Vilnių) anksčiau buvo vien tik perdavimo stotys, netransliuojančios savos gamybos programos. Tačiau šiandien kiekvienos, net ir mažiausios stoties transliuojama programa turi būti savos gamybos, kadangi stotys tarpusavyje nėra sujungtos ryšio linijomis. Nėra ir ryšio linijų radijo programų perdavimui į Reichą. Tik Vilniaus radijo stotis yra sujungta ryšio linija su Kaunu, o Liepojos ir Kuldygos stotys - su Ryga. Tačiau netrukus ir šiuo atžvilgiu vokiečių valia statyti užtikrins organišką ekonominę tarpusavio sąveiką.

          Drąsių gyventojų veiksmų dėka perdavimo įrengimai ir radijo pastatai buvo apsaugoti nuo bolševikų sunaikinimo. Tik Taline ir Tiuryje bolševikai visiškai sunaikino aukšto dažnio įrengimus. Tačiau šiandieną vėl dirba visos stotys, tiesa, kai kurios tik iš bėdos. Propagandos kuopų radijo žurnalistai ir technikai kartu su priešakiniais puolančios kariuomenės daliniais apsaugojo radijo įrenginius nuo suniokojimo. Jie laikė pozicijas tol, kol atvyko radijo stočių darbu besirūpinantys daliniai, pavaldūs Vyriausiojo Vermachto vado Ostlande Propagandos skyriui. Vermachtui pavaldžias teritorijas perduodant civilinei valdžiai, civiliniam Reicho radijo bendrovės (Reichs-Rundfunkgesellschaft) valdymui buvo perduotos ir radijo stotys:

          Kaunas, Ryga, Madona - 1941 m. rugsėjo 1 d.,
          Kuldyga, Liepoja - 1941 m. spalio 22 d.,
          Vilnius - 1941 m. lapkričio 1 d.,
          Minskas - 1941 m. lapkričio 9 d.,
          Baranovičiai - 1941 m. lapkričio 11 d.,
          Talinas, Tartu - 1942 m. sausio 14 d..

          Ostlando radijo stočių grupės vadovas yra taip pat ir Propagandos skyriaus prie reichskomisaro radijo specialistas, o regioninių stočių vadovai - generalinių komisariatų propagandos skyrių specialistai. Tuo būdu yra užtikrinamas vieningas visų - ne vien tik grynai programą liečiančių - klausimų sprendimas.

          Programose visų pirma atsižvelgiama į kovojančius karius. Dėl aukščiau aprašytų laikinų valdymo sunkumų Vokietijos radijo Draugystės tarnybos laidos, Bevielės tarnybos žinios, lėti Vermachto pranešimų kartojimai, politinės laikraščių ir radijo apžvalgos, pranešimai iš fronto ir pan. priimami iš Reicho radijo stočių. Šaukiniai skelbiami dviem kalbomis - vokiškai ir atitinkama vietine kalba.

          Laidos rengiamos karių, iš Tėvynės atvykusių radijo darbuotojų bei vietinėmis jėgomis. Toli rytuose, turėdamos blogas patalpas, technines, sanitarines ir materialines sąlygas, jos vykdo kultūrinį darbą, kad užkariautosios sritys vėl taptų europietiškos kultūros žemėmis.

Iš vokiečių k. vertė S. Žilionis
(Vokiškas tekstas čia)