kliknij - wersja polska

RADIOFONIJA VILNIUJE 1927-1939

Nuo 1926 m. visas radijo programų transliavimo teises Lenkijoje (taigi, ir jos užimtame Vilniaus krašte) turėjo akcinė bendrovė „Lenkijos Radijas” (Polskie Radio). Jos filialu buvo ir Vilniaus Radiofonas.

Tačiau, jam dar nepradėjus veikti, pirmąją bandomąją radijo transliacinę stotį Vilniuje įrengė „Vilniaus radiotechnikos biuras” - radijo imtuvų prekybos ir remonto bendrovė, įsikūrusi Mickevičiaus gatvės (dabar - Gedimino pr.) 23 name. Per Kaziuko mugę 1927 m. kovo 4 d. ji surengė pirmąją Vilniuje viešą radijo transliaciją. Transliacijos programą sudarė Šaulių sąjunga, todėl pirmiausia joje buvo perskaityta paskaita apie šią organizaciją, ir tik po to prasidėjo koncertas, trukęs daugiau nei 2 valandas. Stotis dirbo 350 metrų banga.

Lenkijos Radijo Vilniaus stotį buvo nutarta įrengti jau esančiame pastate Žvėryne, ant Neries kranto, išsinuomojant pastatą iki kol Lenkijos Radijas galės pasistatyti nuolatinę stotį. Įrengimo darbai prasidėjo 1927 m. rugsėjo 25 d. Iš pradžių stoties galingumas antenoje siekė tik pusę kilovato, bet vėliau jis buvo padidintas iki 1,5 kW. Tų pačių metų lapkričio 28 d. stotis pradėjo nereguliarias transliacijas, o gruodžio 4 d. prasidėjo normalus bandomasis stoties darbas. Gruodžio 8 d. įvyko neoficialus stoties atidarymas, o 1928 m. sausio 15 d. ji buvo oficialiai pašventinta.

Iš pradžių stotis dirbo nuo 17 iki 22 val. 435 m. banga. Siųstuvas, nupirktas iš anglų firmos „Western Electric Comapany”, buvo sumontuotas Žvėryne, privačioje viloje Vytauto g. 21, kurią išsinuomavo Lenkijos Radijas. Tame pačiame pastate buvo įrengta ir nedidelė studija, kurios pagalba buvo galima ruošti tik pačias paprasčiausias laidas. Antena kabėjo tarp dviejų 42,5 m. aukščio stiebų, iš kurių vienas buvo metalinis, kitas - medinis. Stoties priėmimo detektoriniu imtuvu zona buvo viso labo 10-15 km.

Tokios stoties neužteko, ir 1931 m. gegužės 26 d. Vilniuje pradėjo veikti nauja siunčiamoji stotis Liepkalnyje. Stotis buvo pastatyta buvusių kapinių vietoje Minsko ir Lydos plentų sankryžoje. 1700 m3 pastatą specialiai stočiai suprojektavo inž. Antonis Dygatas (Antoni Dygat). Šalia pastato stiebėsi du 76 m. aukščio antenos bokštai (juos pagamino Cegelskio gamykla Poznanėje). Naujo „Marconi” firmos (Anglija) siųstuvo galia buvo jau 16 kW.

Pastačius naują siuntimo stotį, studija toliau liko Žvėryne, ir tik 1935 m. spalio 25 d. Vilniaus radijas atidarė naują studiją daug erdvesnėse patalpose miesto centre, Mickevičiaus g. (dabar Gedimino pr.) 22. Senoji studija, veikusi buvusioje stotyje Žvėryne, buvo likviduota. Naujajai studijai buvo pritaikytas dviaukštis buvusio kinoteatro pastatas. 220 m2 ploto ir 7,5 m aukščio kinoteatro salė buvo perdaryta į didžiąją koncertų studiją; tuo metu tai buvo didžiausia radijo studija visoje Lenkijoje. Bendras visų patalpų plotas buvo 1000 m2 - tris kartus didesnis už iki šiol Žvėryne turėtą plotą. Be didžiosios koncertų studijos pastate dar 3 sudijos - literatūros ir vaidinimų, muzikinė bei pranešėjų.

1936 m. spalio 20 d. siunčiamoji stotis Liepkalnyje pradėjo dirbti didesne galia. Papildomas 50 kW galios stiprintuvas buvo sumontuotas tame pačiame pastate. Oficialiai 50 kW siųstuvas buvo atiduotas eksploatuoti 1936 m. lapkričio 7 d.; stotis tuomet dirbo 559,7 m. banga (536 kHz).

Tačiau Liepkalnio stotis stovėjo negeroje vietoje. Visai šalia jos buvo Vilniaus Kirtimų oro uostas, ir aukšti antenų bokštai trukdė skrydžių saugumui. Dėl šios priežasties 1936 m. pabaigoje buvo nutarta iškelti stotį į kitą miesto pusę. Buvo pasirinkta aukštuma rytiniame tuometinio Viršuliškių kaimo pakraštyje, vadinama „Kryžkalniu” (Krzyżówka). Statybos darbai prasidėjo 1937 m. viduryje. 1939 m. liepos 1 d. stoties pastatas buvo paruoštas naujo 50 kW siųstuvo montavimui. Jau stovėjo ir antena - du 130 m. aukščio nuo žemės izoliuoti metaliniai stiebai, turėję veikti kaip kryptinė antena. Siųstuvas buvo išsiųstas iš Varšuvos į Vilnių geležinkeliu 1939 m. rugpjūčio 30 d. - likus vos 2 dienoms iki karo pradžios... Iki Vilniaus jis taip ir netvažiavo. Ši siunčiamoji stotis Viršuliškėse pradėjo veikti tiktai po karo, sovietiniais metais.

Prasidėjus karui, 1939 m. rugsėjo 16 d. vienas vokiečių II-osios bombonešių eskadros (K.G.2) būrys bombardavo Liepkalnio radijo stotį. Viena bomba pataikė tiesiai į namą ir sugadino siųstuvą, antra pataikė į namo kampą ir sugriovė stogelį virš durų, trečia sprogo kieme ir apgadino elektros transformatorinę. Antena liko stovėti.

Techniniu ir administraciniu Vilniaus Radiofono vadovu buvo Romanas Pikielis (Roman Pikiel), programų direktoriumi - Vitoldas Hulevičius (Witold Hulewicz). Stotyje dirbo inžinieriai Henrikas Tokarčikas (Henryk Tokarczyk), Alfredas Daunas (Alfred Daun) ir Mečislovas Galskis (Mieczysław Galski). 1930 m. lapkričio 1 d. techninio stoties ir radiofono vadovo pareigas perėmė inž. Tadeušas Dombrovskis (Tadeusz Dąbrowski). Antrojoje ketvirtojo dešimtmečio pusėje, V. Hulevičiui išvykus į Varšuvą dirbti Lenkijos Radijo literatūrinės dalies vadovu, Vilniaus Radiofono programų direktore dirbo Vanda Pelčinska (Wanda Pełczyńska).

Vilniaus Radiofono šaukiniu ilgą laiką - nuo 1928 m. gegužės 5 d. iki pat karo pradžios 1939 m. rugsėjį - buvo gegutės kukavimas.


Vilniaus radiofono studijos pastatas (Mickevičiaus/Gedimino 22) dabar ir iki karo (užėjus pelyte)






Pramoginės muzikos orkestras Vilniaus radiofono didžiojoje koncertų studijoje 1943 m.



„Kurjer Wileński”, 1927


VILNIAUS RADIOTECHNIKOS BIURO TRANSLIACIJA 1927.03.04

TRANSLIACINĖ VILNIAUS RADIJO STOTIS ŽVĖRYNE

TRANSLIACINĖ VILNIAUS RADIJO STOTIS LIEPKALNYJE

VITOLDAS HULEVIČIUS - PIRMASIS VILNIAUS RADIJO STOTIES VADOVAS


RADIJAS LIETUVOJE - ISTORIJOS PUSLAPIAI